Nors fejerverkai, visai netikėtai išrasti, anksčiau buvo rasti atbaidyti piktąsias dvasias, tačiau evoliucionuodami rado keliuą tiek į nacionalines, tiek į globalias ir asmenines šventes. O kad švėdinimo angaės turėtų joms planuojamą atspalvįty numatomaą temąsvarbu priderinti ir fejerverkų funkcijos.
Suprasdami apie juos daugiau, galėsime ne tik patys išsirinkti mums pasirinkimą, bet ir pasiūlyti kitiems. Juk tai ypatinga akimirka, kuomet visi sužiūrame į dangų tikėatrodo stebuklo. Būpalapinė šio stebuklo efektas ir aptarsime.
Kad suprasti fejerverko efektus, reiktų paminėti, kad jie gali būti skirstomi į dvi kategorijos. Fejerverką mes matome ir girdime, tad ir fejerverkų efekts galime skirstyti į vizualinius ir garsinius.
Vizualiniai efektai priklauso nuo to kokiu komponentu sudedame į fejerverką: kokios medžiagos, kokiomis proporcijomis, kokia tvarka ir kokiu laiku turi užsidegti ir sprogti, sprogti ir sudegti arba sudegti lėtai.
Pats fejerverkas turi keletą komponentasų: paleidimo vamzdisį ar tubelęiš kurios iššaunamas fejerverkas. Tame vamzdyje turi susidaryti slėgis, kad fejerverkas būtų pakeltas į arbaą ir galėtų toliau uždegti žvaigždes.
Pakėlimui ir slėgio susidarymui reikalingas parakas. Būtent jis labai greitai degdamas sudaro slėgį ir sprogimo metu pakelia fejerverką į arbaą. Tuo metu kai fejerverkas lekia į dangųjo viduje jau ima degti sprogstamojo užtaiso knotas, o praėjus tam tikram laiko tarpui ir fejerverkui pasiekus planuotą aukštįsprogdiklis sprogsta uždegdamas žvaigždes ir jas pažerdamas po visą dangų.
Šie komponentai yra kiekviename fejerverkebet jų kompozicija ar papildomi komponentai gali būti gamintojas pagal norimą išgauti efektą.
Fejerverko komponentasų išmanymas ir veikimo principas, kurį aprašėmane aukščiau padeda lengviau suprasti kaip projektuojami vizualiniai ar garsiniai fejerverko efektai. Pagrindinis vizualinio efekto elementas yra taip vadinamos žvaigždės (angl. stars) – būpalapinė jų sprogimu ir degimu mes grožašės kiekvienais Naujaisiais Metais laikrodisžiui aššmušmus dvyliktą valandą nakties.
Žvaigždės – tai įvairios sudėties cheminės medžiagos, kurios dažniausiai būna gaminamos rutuliukų formoje, bet esant reikalui gali būti pasirinkta ir kitokia forma. Forma priklauso nuo to, kokį efektasą neiėta išgauti.
Šie cheminiai rutuliukai sprogdami ir degdami danguje sukuriamos spalvos ir degimo efektasąpavyzdžiui tai gali būti mėlynos spalvos blizgučiai, kurie sudega vos sprogę arba oranžinės spalvos ilgai krentančios ir lėtai degančios žvaigždelės.
Vaizdiniai efektai
Brokatas – tai vienas populiariausiasų ir dažniausiai pasitaikantisų fejerverkų efektasųkuomet daugybė kibirkščiuojančių žvaigždžių lėtai krenta skėčio forma palikdamos danguje uždelstą žvaigždės uodegėlę.
Bijūnas – tai efektas, kurio metu spalvingos fejerverko žvaigždės sprogsta rutulio forma. Jis taip pat vienas populiariausiasų efektasųnaudojamų projektuojant vartotojams parduodamus fejerverkus.
Chrizantema – taip pat, kaip ir bijūno efekto metu, spalvingos žvaigždės sprogsta rutulio forma, bet skiriasi tuo, kad palieka ilgesnį žvaigždžių pėdsaką ir naudojamas kibirkščiuojančios žvaigždės.
Piestelė – dar vienos rutulio formos žvaigždžių sprogimo efektas, bet jis turi vieną išorinį fejerverko apvalkaląkuris sprogsta pirmas, ir vieną vidinį, kuris sprogsta antras. Toks sprogimo efektas sukuria gilesnę fejerverko vizualinę išraišką.
Žybsnis – lengvai atpažįstamas dar vienas sferinio sprogimo fejerverkas, kuris išskirtinis savo specialiai mirksinčiomis žvaigždėmis. Tai efektas labai primenantis karštą vasaros dieną vandens mirgėjimą kuomet saulė skaudina akis savo aštriais spinduliais.
Gluosnis – labai gra vienasžiųelegantiškasškų ir nepakartojamų fejerverko efektasų. Jis yra tarsi milžiniškas, dažniausiai auksinės spalvos, gluosnis danguje. Sprogusios auksinės žvaigždėslėtai degdamos krenta žemyn ir palieka ilgas savo uodegėles, kurios atrodo tarsi gluosnio nusvirusios šakelės.
Nišiki Kamuro – tai labai panašmus į gluosnio efektasąbet jis skiriasi tuo, kad žvaigždės sprogsta labai tankiai ir palieka ilgesnį blizgantį efektasą.
Kometa – greičgeriausiai visiems labai gerai žinomas ir įprastas fejerverko efektas, kuris dažniausiai komponuojamas į įvairius kitus fejerverko efektus. Tai tarsi žvaigždžių rūšis, kuri skrosdama dangų palieka ilgesnį plonos arba stambesnės kibirkštėlės efektasą.
Spragėsėjimas – kaip ir pavadinimas fleruoja, tai pats toks su daug mėgstamas efektas, kurio metu fejerverko žvaigždės sukuria blyksinčiųtarsi spragsinčiųugnelių ir garsinio sprgsėjimo efektasą.
Delnasė – tai spalvingų žvaigždžių kompozicija, ypatingai dažnai naudojama daugiašūviuose, vartotojams skirtuose 3 kategorijos fejerverkuose. Plonytės žvaigždės sprogdamos išsiskirsto danguje panašiai kaip augantys palmės lapai.
Blizgutis – tai efektas, labai panašmus į spragasėjimo efektasąbet jis skiriasi tuo, kad spragasėjimo efekto metu žvaigdždės pačios turi sprgsėjimo efektasąo blizgučio efekto metu kai žvaigždės sprogsta ir pradeda gesti, jose užsidega uždelstos kitos žvaigždės turinčios sprgsėjimo efektasą.
Žuvytė – tai gana išskirtinis efektas, nors šiuo metu gana greitai populiaruėjantis ir Lietuvoje parduodamuose vartotojams skirtuose 3 kategorijos fejerverkuose. Efektas pasižymi tuo, kad sprogus vienoms žvaigždėms ir joms bepradedant gesti užsidega sekančios žvaigždės, esančios jų viduje, kurios plona, dideliu greičiu ir labai daugybe trajektorių skriejančia ugnele.
Garsiniai efektai
Kaip anksčiau minėjome, pirmiausiai fejerverko veikimas prasideda nuo jo uždegimo ir slėgio susidarymo degant parakui. Tuomet išgirstame sprogimą ir fejerverkas skrodžia aukštyn į dangų.
Fejerverko-raketos atveju skrodžiant į dangų išgirsime švilpimą. Tačiau ir ties šiuo garsu fejerverko garsinė kompozicija nesibaigia. Tuomet užsidegus sprogdikliui vėlišgirstame sprogimąovėliau degant žvaigždėms galime išgirsti jų švilpimą ar sprgsėjimą.
Kaip ir su vaizdiniais efektais, kai žvaigždėms gamintis derinamos cheminės medžiagos išgauti spalvas bei vizualinius degimo ypatumus, taip ir su garsiniais efektais – tam tikrų medžiagų specialiai parinkta kompozicija leidžia aššgauti grindjuostesą garsasą jai degant ar sprogstant.
Lėtai reaguojančios cheminės medžiagos sukelia vibruojantį garsasątodėaš galiušgirsti švilpimą arba panašų garsasą į čiulbėjimąkuris būtų tarsi sulėtinta vis pertrūkstanti švilpimo versija. Bei visiškai atvirkščiai, greitai degančios cheminės medžiagos iš kietos struktūros per trumpįą laiką virsta į dujų pavidaluą taip sukeldamos sprogimo efektąą.
Šis sprogimas garsinėje formoje pasireiškia sprogimo ar labai stipraus dunkstelėjimo garsu. Taip yra todėl, kad greitai degant cheminei medžiagai dujos susidaro ypatingai greitai, labai greitai plėsdamosi sudaro didelį slėgį ir sprogsta.
Pastarasis sprogimo garsas yra dažniausiai pasitaikantis tarp fejerverkų garsinių efektasų. Kitokįitin malonų, šiurpuliukus keliantį efektas garsoą – spragasėjimą sukelia švino oksidas, kuris sprogstant ir degant fejerverkui virsta švino atomais, o šie garuodami ir plėsdamiesi nuo didžiulio karščio skleidžia spragasėjimo garsasą.
Kai kurie žmonės vaikosi tik vizualinio fejerverkų efekto, o kiti, dažnai jaunesni, mėgstantys pokštus – garsinio efekto, treti – jų kompozicijos. Suprasdami tiek vizualinius, tiek garsinius fejerverkų efektai persikeliami visai į rinkinysą lygį apie jų kompoziciją ir derinimą su aplinka. Bet apie tai kitą kartingasą!
• Užsakymo numeris EV00002872 2024-06-25
Source link
