5-eri metai po „Auksinio liūto“ įvertinimo Venecijos bienalėje Lietuvai dovanojo milijonus kainuojantį pasaulio dėmesį

2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuva pelnė „Auksinį liūtą“ už nacionalinį paviljoną. Jame rodyta menininkų Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“ yra kūrinys, kuris pirmą kartą Lietuvos meno istorijoje įvertintas aukščiausiu šios srities apdovanojimu.

Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės, opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalė, 2019, Venecija. Andrejaus Vasilenko nuotrauka

„Auksinis liūtas“ tapo ir didesnio dėmesio Lietuvai bei jos kultūrai katalizatoriumi. Skaičiuojama, kad per penkerius metus „Saulė ir jūra“ įtakingiausiose pasaulio žiniasklaidos kanaluose paminėta tūkstančiai kartų, o jei toks dėmesys būtų perkamas – galėtų kainuoti milijonus.

Apkeliautos 27 šalys ir 35 miestai penkiuose žemynuose

Per metus nuo įvertinimo Venecijoje, dainuojantis „Saulės ir jūros“ paplūdimys parodija penkiuose žemynuose, 35 miestuose, 27 šalyse. Toliausiai nuo Lietuvos kūrinys skambėjo Sidnėjuje, Buenos Airėse, Taipėjuje, Los Andžele, Čilės Santjage.

„Saulė ir jūra“ Čilės Santjage, 2023. Ramiro Contreras nuotr.

„Saulė ir jūra“ kviestos muzikos prestižiniai šiuolaikiniai meno, teatro festivaliai, o dirbtinis kūrinio pliažas supiltas įtakingų muziejų ir parodų salėse, teatruose, išskirtinės architektūros pastatuose, kurių operą-performansą buvo galima žiūrėti iš viršaus.

Šiemet „Saulė ir jūra“ kalendorinę vasarą pasitiko Singapūro tarptautiniame menų festivalyje. Simboliška, kad šešių milijonų gyventojų mieste-valstybėje, kurios pavadinimas reiškia „liūto miestą“, komanda paminėjo ir penktąją Venecijos bienalės įvertinimo sukaktį.

„Saulė ir jūra“ Singapūro tarptautiniame menų festivalyje, 2024. Moonrise Studio, Arts House Limited nuotr.

Įspūdingos architektūros „Esplanade“ teatre, šiuolaikinę operą anglų kalba atlieka tarptautinė kūrinio atlikėjų trupė, o prie jų prisijungė vietinis tenoras Zachary Dominguez, Singapūro „Lyric Opera“ choro dainininkai ir 117 populiarių statistų singapūriečių.

Pasak Lietuvos Respublikos Vyriausybės komunikacijų departamento direktoriaus Mariaus Gursko, vykdomo monitoringo duomenimis, „Saulė ir jūra“ ženkliai prisidėjo prie pozityvių Lietuvos paminėjimų įtakinguose pasaulio žiniasklaidos kanaluose.

Menininkės buvusiame Lukenvaldo (Vokietija) baseine, kur 2021 m. liepą vyko „Saulės ir jūros“ rodymas. Kūrinio organizatorių nuotr.

Nuo 2019 m. gegužės iki dabar randama apie 3000 kūrinių paminėjimų įvairiomis kalbomis. Daugiausia – 1000 kartų trijų Lietuvių menininkų kūrinys minėtas 2019 m. po laimėjimo Venecijoje. Daugiausia dėmesio sulaukta Vokietijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje.

Tais metais didžiausia pasaulyje internetinės meno rinkos platforma ir portalas „Artsy“ kūrinio autorės įrašas į įtakingiausius 2019 m. menininkų sąrašas. Ypatingo dėmesio sulaukta iš britų dienraščio „The Guardian“, kuris kūrinį įtraukė į tiesiog 2019 m. meno įvykių ir parodų 20-uką.

Italai stebėjosi menininkų amžiumi ir kūriniui užleido seniausią teatrą Romoje

„Šis laimėjimas buvo svarbus ne tik menininkėms ir visai komandai, dirbusiems prie projekto, tai – didelis laimėjimas visai Lietuvai, kuri pasauliniame šiuolaikinio meno žemėlapyje iškilo kaip svarbus taškas. Šalies menininkus, institucijas italams iki dabar norisi pažinti ir bendradarbiauti“, – pasakoja kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė. Pasak jos, didelis dėmesys ir neslepiamas susižavėjimas buvo skirtas jaunam menininkų trijulės amžiui. Laimėjimo metais kūrinio autorėms buvo 35-eri. „Italijoje tokie jauni kūrėjai dažnai neturi galimybės atstovauti savo šaliai tarptautinės reikšmės renginiuose.“

Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė. Simos Šilingytės nuotr.

Kultūros atašė Italijoje, italų spaudoje po apdovanojimo dar ilgai mirgėjo antraštės, garsinančios Lietuvos vardu:

„Tai buvo pati geriausia reklama Lietuvai, kuri buvo pristatoma kaip geriausia meninio lygio šalis, kur meninio lygio šalis, kultūra, jaunų žmonių balsas užima svarbią vietą, nes į juos yra investuojama“.

„Saulė ir jūra“ į Italiją sugrįžo 2021 m. birželį ir buvo rodoma viename seniausių teatrų Romoje „Teatro Argentina“. Dėl operos-performanso čia buvo išardytos 344 parterio kėdės, o jų vietoje supilta 20 tonų smėlio.

Menininkės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė Venecijoje (Italija), 2019. Andrej Vasilenko nuotrauka

„Auksinis liūtas“ aktualią pavertę ir pirmąją, 2013 m. menininkų sukurtą šiuolaikinę operą „Geros dienos!“, kuri 2023 m. buvo pakviesta rodyti Bolonijoje, o šiuo metu skamba Venecijos teatro bienalėje, kur R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė taip pat veda ir meistriškumo pamokas.

JAV meno profesionalai: „Jūs iš „Sun & Sea“ šalies!“

2021 m. rudenį penkias savaites po JAV turavusi opera-performansas sulaukė dėmesio iš tokių leidinių kaip „Vogue“, „Vulture“, „Los Angeles Times“, „Art in America“ ir kitų. Specialiai „The New Yorker“ leidiniui organizuojama fotosesija su kūrinio atlikėjais, o „The New York Times“ apibūdino „Saulę ir jūrą“ kaip vieną didžiausių dešimties laimėjimų per praėjusius metus.

Per 400 paminėjimų pasaulio žiniasklaidoje tais metais sulaukęs kūrinys prisidėjo prie to, kad pozityviomis kultūros srities naujienomis pasiekta didžiausia skaitytojų auditorija. Vertinant reikšmingais pranešimais apie Lietuvą pasiektą auditoriją, kultūros ekonomikos srities pralenkė 1,8 karto, valdymo – 2,5 karto, turizmo – 3,3 karto.

Gražina Michnevičiūtė. Markus Nikola Mironovic nuotr.

„Per visus savo darbo JAV metus nesu sutikusi nė vieno kultūros lauko profesionalo, kuris nebūtų girdėjęs apie šią operą“, – apie kūrinio žinią sako kultūros atašė JAV Gražina Michnevičiūtė ir priduria: – Praėjo jau treji metai nuo kūrinio turo JAV, bet beveik kiekvieną kartą atėjo į susitikimą su meno institucijų vadovais ar kuratoriais išgirstu džiugiai ištariamą frazę: „A, tai jūs iš „Sun & Sea“ šalies!“ Po to dažnai seka klausimai „O ką dabar kuria trijulė? Ką dar netikėto greitu laiku galime pamatyti?“ Nuostabu, kad dabar mus vadina „Saulės ir jūros“ šalimi.“

Vos per kelias dienas išpirkti bilietai Danijoje ir Björk tarp žiūrovų Islandijoje

Kultūros Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Liana Ruokytė-Jonsson sako, kad „Saulė ir jūra“ per 5-erius metus skambėjo ne tik jos atstovaujamos Skandinavijos šalyse, bet ir Islandijoje, kur buvo atliekama ant juodo vulkaninio smėlio, o apdovanoto kūrinio atėjo pažiūrėti legendinė atlikėja Björk.

„Saulė ir jūra“ Reikjaviko menų festivalyje, 2022. Owen Fiene nuotr.

Kopenhagoje, kur kūrinys 2021 m. vėlyvą tik centre buvo rodomas šiuolaikinio meno „Copenhagen Conorary“, vos paskelbus apie šios operos-performanso gastroles, bilietai į visus pasirodymus buvo išpirkti per kelias dienas.

Tie, kam nepavyko išvysti kūrinio Danijos sostinėje, 2021 m. lapkritį galėjo atvykti į Švedijos pietus, Malmės šiuolaikinio meno parodų centro „Malmö Konsthall“.

„Čia performansą per dvi savaites pamatė apie 26000 žiūrovų! Tai buvo kone aptarinėjamas įvykis, sulaukęs gausių recenzijų ir komentarų tiek nacionalinėje žiniasklaidoje, tiek tarptautiniuose meno leidiniuose. Šitoks anšlagas Malmės modernaus meno parodų centro istorijoje fiksuotas kone kartą. Tokio didžiulio dėmesio Lietuvai šių šalių viešojoje erdvėje nebuvo nuo 2005 m., kuomet Lietuva su didele sėkmestatė kaip pagrindinė viešnia tarptautinėje Geteborgo knygų mugėje“, – teigia L. Ruokytė-Jonsson.

Pasaulio reakcija į kūrinį ir kūrinio reakcijos į pasaulio aktualijas

Dešimtyje Europos miestų 2022 m. skambėjęs kūrinys tais metais pasaulio žiniasklaidoje minėtas daugiau kaip 500 kartų. Kultūros srities naujienų srautas išsiskyrė teigiamų naujienų gausa – jos sudarė net 22 proc. visų teigiamo tono reikšmingų pranešimų su Lietuva.

Be naujienų apie „Saulę ir jūrą“ tais metais daug kalbėta apie „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“, scenos meno ir vizualiųjų menų atstovų pasiekimus, kultūros atstovų paramos Ukrainos iniciatyvas.

Kultūros, audiovizualinių reikalų ir autorių teisių atašė Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje Vida Gražienė prisimena, kad Belgijos sostinėje Brius „Saulė ir jūra“ skambėjo didžiausio ir svarbiausio tarptautinės muzikos bei tarpdisciplininių menų festivalio „Klarafestival“ programoje, „Les Tanneurs“ teatre.

„Pagrindinės Belgijos kultūros žiniasklaidos atstovai kūrinį vadino genialia opera apie klimato krizę“, – sako V. Gražienė.

Vida Gražienė. Audros Vaupšienės nuotr.

Kūrinys čia praėjus vos dviem savaitėms po Rusijos plataus masto karinės invazijos į Ukrainą pradžios, todėl atsakant į šiuos įvykius pakoreguotos ir kelio kūrinio libreto eilutės – apdainuojamų vėliavų spalvos pakeistos į mėlyną ir geltoną – Ukrainos vėliavos spalvos.

„Saulei ir jūrai“ keliaujant po pasaulį ši kūrinio vieta kaip palaikymo gestas iki šiol taip ir dainuojama. Pasak kūrinio autorių, toks kūrinio generuojamas dėmesys gali reaguoti ir atliepti aktualius įvykius.

Daugiau naujienų rasite portale Miesto naujienos.


Source link

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Miesto naujienos - Šeimos gydytojai - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - VeidoskaitaTeniso treniruotės -